Sąjūdžio už tarptautinę esperanto kalbą

Mes, pasaulinio sąjūdžio už esperanto kalbos išplatinimą dalyviai, šiuo manifestu kreipiamės į visas vyriausybes, tarptautines organizacijas ir visus geros valios žmones, pareiškiame savo ketinimą ir toliau ryžtingai darbuotis siekiant čia išdėstytų tikslų, bei kviečiame kiekvieną organizaciją ir žmogų paremti mūsų pastangas.

Paskelbta 1887 metais kaip pagalbinės tarptautinio bendravimo kalbos projektas ir greitai pasiekusi išsivysčiusios, gyvos ir raiškios kalbos lygį, esperanto kalba jau daugiau kaip šimtą metų padeda žmonėms įveikti kalbų ir kultūrų barjerus. Šia kalba kalbančiųjų tikslai iki šiol neprarado savo svarbos ir aktualumo. Nei kelių nacionalinių kalbų vartojimas visame pasaulyje, nei komunikacijų ir ryšių technikos pažanga, nei kalbų mokymo naujų metodų sukūrimas tikriausiai neįgyvendins tų principų, kurie mums atrodo svarbūs, norint teisingai ir veiksmingai išspręsti kalbų problemą.

1.Demokratija. Komunikacijų sistema, visam laikui suteikianti bendravimo privilegijas vieniems, o iš kitų reikalaujanti gaišti metų metus, besistengiant pasiekti žemesnį sugebėjimų lygį, yra iš esmės nedemokratiška. Esperanto kalba, kaip ir kiekviena kita, nėra visiškai tobula, bet ji žymiai pranoksta savo varžoves visuotinio bendravimo lygiateisiškumo srityje.

Mes teigiame, kad kalbų nelygybė sukelia diskriminaciją visuose bendravimo lygmenyse, įskaitant ir tarptautinį. Mes esame sąjūdis už demokratišką bendravimą.

2.Auklėjimas ne viena kultūra. Kiekviena etninė kalba yra susijusi su kuria nors kultūra ir tauta. Anglų kalbos besimokantis moksleivis susipažįsta su angliškai kalbančių šalių, visų pirma su JAV ir Anglijos, kultūra, geografija ir politika. Moksleivis, studijuojantis esperanto kalbą, susipažįsta su pasauliu be sienų, kuriame kiekviena šalis atrodo kaip gimtieji namai.

Mes teigiame, kad auklėjimas bet kuria etnine kalba yra susietas su tam tikru požiūriu į pasaulį. Mes esame už supažindinimą su daugeliu kultūrų.

3.Pedagoginis efektyvumas. Iš studijuojančių svetimą kalbą tik nedidelė dalis išmoksta ją gerai. O esperanto kalbą galima išmokti net savarankiškai. Įvairūs bandymai parodė propedeutinį esperanto kalbos poveikį mokantis kitų kalbų. Be to, esperanto kalba rekomenduojama kaip pagrindinis mokinių kalbinio išprusimo elementas.

Mes teigiame, kad etninių kalbų sudėtingumas visada bus kliūtis daugeliui besimokančiųjų, kurie daug laimėtų gerai įsisavinę antrąją kalbą. Mes esame sąjūdis už efektyvų kalbų mokymą.

4.Daugiakalbystė. Esperantininkų bendruomenė pasaulyje yra viena iš nedaugelio kalbinių bendrijų, kurių nariai be išimties yra dvikalbiai ar daugiakalbiai. Kiekvienas jos narys užsibrėžė tikslą gerai išmokti bent vieną svetimą kalbą. Daugeliu atvejų tai veda į kelių kalbų išmokimą bei pamėgimą ir praplečia akiratį.

Mes teigiame, kad kalbantieji įvairiom kalbom, didelėm ir mažom, privalo turėti realią galimybę tobulai išmokti antrąją kalbą iki bendravimo lygmens. Mes esame sąjūdis už tokios galimybės suteikimą.

5.Kalbų teisės. Nevienodo kalbų rango pripažinimas didelei žmonijos daliai sukelia nuolatinį nesaugumo jausmą ar tiesioginę kalbinę priespaudą. Esperantininkų bendruomenėje didelių ir mažų, oficialių ir neoficialių kalbų atstovai susitinka neutralioje erdvėje, vedami bendro noro siekti kompromiso. Tokia kalbų lygiateisiškumo ir atsakomybės pusiausvyra leidžia plėtoti ir ieškoti kitų būdų nelygybei panaikinti ir kalbiniams konfliktams spręsti.

Mes teigiame, kad labai skirtinga atskirų kalbų galia panaikina lygių – taip pat ir kalbinių – teisių garantijas, išreikštas daugelyje tarptautinių dokumentų. Mes esame sąjūdis už kalbų lygiateisiškumą.

6.Kalbų įvairovė. Tautinės vyriausybės didelę pasaulio kalbų įvairovę yra linkusios laikyti bendravimo ir vystymosi stabdžiu. Tačiau esperantininkų bendruomenei toji kalbų įvairovė yra neišsenkanti turtėjimo versmė. Kiekviena kalba, kaip ir kiekviena gyvūnų rūšis, jau savaime vertinga, ją dera globoti ir palaikyti.

Mes teigiame, kad komunikacijų ir plėtros politika, jeigu ji negerbia ir neremia visų egzistuojančių kalbų, daugumą jų pasmerkia išmirimui. Mes esame sąjūdis už kalbų įvairovę.

7.Žmogaus išvadavimas. Kiekviena kalba išlaisvina ir kartu pavergia savo narius, suteikdama jiems galimybę bendrauti tarpusavyje ir sudarydama kliūtį bendraujant su kitakalbiais. Sumanyta kaip visuotinė bendravimo priemonė, esperanto kalba yra vienas iš didžiųjų veiksmingų žmogaus išsivadavimo projektų, leidžianti kiekvienam individui dalyvauti visos žmonijos bendruomenėje, tvirtai laikantis savo kultūrinio ir kalbinio tapatumo, bet ir neatsiribojant nuo jo.

Mes teigiame, kad vien tautinių kalbų vartojimas neišvengiamai sukuria kliūtis saviraiškos, bendravimo ir būrimosi į organizacijas laisvei. Mes esame sąjūdis už žmogaus išsivadavimą.

Praha, 1996 m. liepos 20 d.